Sielavartis – tai žmogus, kuris rūpinasi kitų sielų gelbėjimu, dažniausiai per religinį mokymą ar pamokymą.
Terminas dažnai vartojamas metaforiškai, nusakant asmenį, kuris stengiasi padėti kitiems išgyventi dvasinę krizę ar rasti prasmę.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo kunigas buvo tikras sielavartis – visi ateidavo pas jį pasikalbėti ir gauti paguodos.
2. Mokytoja, globojusi sunkius paauglius, buvo vadinama sielavartė – ji ne tik mokė, bet ir gelbėjo sielas.
3. Rašytojas savo knygomis tampa sielavartiu, rodydamas žmonėms kelią iš vidinių kančių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.