sielavartauti

Sielavartauti reiškia liūdėti, sielvartauti, intensyviai kančioti dėl sielos skausmo ar praradimo. Tai gilus emocinis sunkumas, dažniausiai susijęs su sielvarto, netekties ar moralinių kančių.

Pavyzdžiai:
1. Po sūnaus netekties ji ilgai sielavartojo vienatvėje.
2. Jis sielavartojo dėl padarytos klaidos, kuri sužalojo artimą žmogų.
3. Senis sielavartojo prie mirusios žmonos kapo.

Sinonimai: liūdėti, kančioti, sielvartauti, gedėti.

Įrašas
Paaiškinimas	Sielavartauti reiškia liūdėti, sielvartauti, intensyviai kančioti dėl sielos skausmo ar praradimo. Tai gilus emocinis sunkumas, dažniausiai susijęs su sielvarto, netekties ar moralinių kančių. Pavyzdžiai: 1. Po sūnaus netekties ji ilgai sielavartojo vienatvėje. 2. Jis sielavartojo dėl padarytos klaidos, kuri sužalojo artimą žmogų. 3. Senis sielavartojo prie mirusios žmonos kapo. Sinonimai: liūdėti, kančioti, sielvartauti, gedėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.