sęžinė

„Sęžinė“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paslaptis, slėpinys, mįslė arba įtarimas, neaiškumas.

Pavyzdžiai:
1. Kokia čia sęžinė? – Kokia čia paslaptis / mįslė?
2. Visą tą sęžinę jis išaiškino. – Visą tą paslaptį jis atskleidė.
3. Aplink tą įvykį kyla daug sęžinių. – Aplink tą įvykį kyla daug įtarimų / neaiškumų.

Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie senovę. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys: paslaptis, mįslė, neaiškumas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Sęžinė“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paslaptis, slėpinys, mįslė arba įtarimas, neaiškumas. Pavyzdžiai: 1. Kokia čia sęžinė? – Kokia čia paslaptis / mįslė? 2. Visą tą sęžinę jis išaiškino. – Visą tą paslaptį jis atskleidė. 3. Aplink tą įvykį kyla daug sęžinių. – Aplink tą įvykį kyla daug įtarimų / neaiškumų. Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie senovę. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys: paslaptis, mįslė, neaiškumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.