Sermėgpalaikė – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, kuris neturėjo nuosavo žemės, bet galėjo laikyti savo gyvulį (dažniausiai karvę) ant kito žemės savininko (dažniausiai dvarininko) ganyklų, mainais atlikdamas tam tikrus darbus ar mokėdamas natūra.
Pavyzdžiai:
1. XIX amžiuje sermėgpalaikė galėjo prižiūrėti dvaro galvijus mainais už teisę laikyti savo karvę.
2. Sutartyje buvo nurodyta, kad sermėgpalaikė turės per metus atlikti 20 dienų lauko darbų dvarui.
Trumpai: Tai žemės neturintis valstietis, išlaikęs gyvulį ant svetimos žemės mainais už darbą ar mokestį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.