Senvaikystė – tai laikotarpis, kai žmogus buvo vaikas. Tai neįgaliojantis ar oficialus terminas, dažniau vartojamas poetiškai ar emocionaliai, pabrėžiant praeities vaikystės laikus.
Pavyzdžiai:
- Iš senvaikystės prisimenu, kaip močiutė kepė pyragus.
- Tai draugas iš senvaikystės – pažįstame nuo mažens.
- Senvaikystės namai visada atrodo mažesni.
Trumpiau: tai "buvimas vaiku" arba "vaikystės laikai", paminėti atsiminimuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.