senūmenė

Senūmenė – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis senovę, seną laikotarpį, praeities epochą (dažniausiai kalbant apie labai tolimą, net mitinį laiką).

Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Senūmenėje žmonės gyveno derliaus ir gamtos ciklais.“
2. „Pasakojimai iš senūmenės perduodami kartoms.“
3. „Tik senūmenės atmintyje išlikę tie įvykiai.“

Sinonimai: senovė, amžinybė, prasmė.
Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'senumene' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Senūmenė – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis senovę, seną laikotarpį, praeities epochą (dažniausiai kalbant apie labai tolimą, net mitinį laiką). Pavyzdžiai vartojimo: 1. „Senūmenėje žmonės gyveno derliaus ir gamtos ciklais.“ 2. „Pasakojimai iš senūmenės perduodami kartoms.“ 3. „Tik senūmenės atmintyje išlikę tie įvykiai.“ Sinonimai: senovė, amžinybė, prasmė. Pastaba: Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.