senóbinis, -ė. senovinis:
1. Senóbinis drabužis. Senóbinis arklas medinis. Atasiuntė senóbinių [daiktų]. Tame šile buvo švedų kapinės, ten rasdavo senóbinių ginklų. Kaime mūsų buvo senóbinis namas. Senóbinės žąsys tai jos skraidydavo labai. Kad dabar būt senóbinių silkių, būt skanu. Kad jum istoriją kokią pasakytų senóbinę. Da menu, sẽniai giedojo senóbinę giesmę. Senóbinė lietuviška kalba turi daug lenkiškų žodžių. Senóbinis vardas. Skaudžiai bėk, skaudžiai eik, skaudžiai grįžo – senobinis žodis [skaudžiai]. Kamgi senóbinę [kalba] mint? Jungiamieji balsiai yra senobiniai kamiengaliai. Šita daina senobiniáusia. Kalnai kalnuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senóbinei tikę? iš senovės išlikęs: Senóbiniai ąžuolai stovėję.
2. I vė grįžta senóbinės mados.
3. Jis dar senóbinis gydytojas. Jau maža tokių senóbinių žmonių yra. Senóbiniai žmones bijo peilio (operacijos) .
4. Senóbiniai žmonės gerai atrodo. Senóbiniai diedai pasakoja, kad iššokdo ožys (vaidenasi) . Suėjom mes senóbiniai draugai. Senóbinis žmogus daug datyręs. Kai kurios senobinės tautos degindavo numirėlius.
5. Senóbiniais laikais jaunimas eidavo vakaruot. Nebudinsiu nigdil senóbinių amžių.
6. anksčiau, prieš kurį laiką turėtas: Nuvažiavęs anas sustiko savo senóbinį draugą. Panelė mislio, kad senóbinis vaikinas atjojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.