sengentė

Sengentė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis seniai gyvenantį, senovinį padarą, būtybę ar pabaisą (dažniausiai mitinę ar pasakišką). Jis vartojamas kaip sinonimas žodžiui „senis“ (pvz., pasakose), bet su pabrėžtu senumu ir kartais magiškumu/mistika.

Pagrindinės reikšmės:
1. Labai senas žmogus (poetiškai ar šnekamojoje kalboje).
2. Mitinė būtybė (pvz., miškuose gyvenantis senolis burtininkas).
3. Senovinis, primityvus padaras (iš vaizduotės).

Pavyzdžiai:
1. „Miškuose pasakoja, kad gyvena sengentė – visas žalias, su ilga barzda.“ (mitinė būtybė)
2. „Kaimynas jau toks sengentė, bet dar daržą kasą.“ (labai senas žmogus)
3. „Pasakoje sengentė saugojo lobį po akmeniu.“ (pasakiškas personažas)

Trumpai: Tai senovinis žodis, dažniausiai vartojamas pasakose ar apibūdinant labai senus žmones/mitinius personažus.

Įrašas
Paaiškinimas	Sengentė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis seniai gyvenantį, senovinį padarą, būtybę ar pabaisą (dažniausiai mitinę ar pasakišką). Jis vartojamas kaip sinonimas žodžiui „senis“ (pvz., pasakose), bet su pabrėžtu senumu ir kartais magiškumu/mistika. Pagrindinės reikšmės: 1. Labai senas žmogus (poetiškai ar šnekamojoje kalboje). 2. Mitinė būtybė (pvz., miškuose gyvenantis senolis burtininkas). 3. Senovinis, primityvus padaras (iš vaizduotės). Pavyzdžiai: 1. „Miškuose pasakoja, kad gyvena sengentė – visas žalias, su ilga barzda.“ (mitinė būtybė) 2. „Kaimynas jau toks sengentė, bet dar daržą kasą.“ (labai senas žmogus) 3. „Pasakoje sengentė saugojo lobį po akmeniu.“ (pasakiškas personažas) Trumpai: Tai senovinis žodis, dažniausiai vartojamas pasakose ar apibūdinant labai senus žmones/mitinius personažus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.