Senavikas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis seną, senovinį daiktą, paveldo vertybę (pvz., senovinį baldą, puodą, rankdarbį). Dažnai vartojamas apibūdinti senamadišką, nebenaudojamą, bet vertingą istoriniu ar kultūriniu požiūriu objektą.
Pavyzdžiai:
1. „Mano senelio palikime radau senavikų: medinį skrynią ir žalvarinį žvakidę.“
2. „Turguje pardavinėjo įvairių senavikų: nuo monetų iki senų laikrodžių.“
3. „Muziejuje sukaupta daug senavikų, atspindinčių regiono kultūrą.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.