Senamėžė – tai senovinis žodis, reiškiantis seną, apleistą, sunykusį namą ar sodybą (dažnai su prasmės atspalviu – vieta, kurioje gyvena vieniši, neturtingi arba išsigandę žmonės).
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovėjo apleista senamėžė, kurios langai buvo išdaužyti.
2. Pasakojimuose senamėžėse dažnai vaidendavęs velnias arba vaiduokliai.
3. Senoji senamėžė buvo likusi po mirusio dėdės, ir niekas ten nebegyveno.
Sinonimai: senkiemis, apleistas namas, nuogriužęs trobesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.