„Semitinis“ – kilęs iš žodžio „semitai“, reiškia kalbas ar kultūras, susijusias su semitų tautomis (pvz., arabai, žydai, asirai). Dažniausiai vartojamas kalbotyroje apibūdinti semitų kalbų šeimai (pvz., arabų, hebrajų, aramėjų kalba).
Pavyzdžiai:
1. Kalbos: Arabų, hebrajų, amharų, aramėjų kalbos yra semitinės.
2. Terminas: „Semitinis šaknis“ – trijų ar keturių priebalsių pagrindas semitų kalbose (pvz., arab. ك-ت-ب [k-t-b] – „rašyti“).
3. Kontekstas: „Semitinis kultūrinis paveldas“ – istoriniai semitų tautų pasiekimai (raštas, religija, menas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.