Sėklūnveda – tai botanikos šaka, tirianti sėklas: jų sandarą, vystymąsi, fiziologiją, kokybę, saugojimą ir dygimą.
Pagrindiniai tyrimo objektai:
- Sėklų morfologija (forma, dydis, spalva)
- Fiziologija (dygimo procesai, ramybės būsenos)
- Kokybės nustatymas (dygumas, grynumas, drėgnumas)
- Saugojimo technologijos
Pavyzdžiai taikymo:
1. Žemės ūkis – atrankos tinkamiausių veislių sėklų.
2. Miškininkystė – miško atkūrimo sėklų paruošimas.
3. Ekologija – retų augalų sėklų bankavimas.
4. Maisto pramonė – grūdų kokybės vertinimas.
Trumpai: sėklūnveda – mokslas apie sėklas, svarbus žemės ūkiui, miškininkystei ir augalų išsaugojimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.