Seilėtekis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis seilių tekėjimą (dažniausiai perteklinį), dažniausiai dėl padidėjusio seilių išsiskyrimo ar sutrikusio rijimo reflekso.
Pavyzdžiai:
1. Medicininis: "Vaistų šalutinis poveikis gali sukelti seilėtekį."
2. Kasdienis: "Kūdikiams dažnas reiškinys – seilėtekis dantų augimo metu."
3. Perkeltinė prasmė (retai): "Kalboje jis buvo toks įtaigus, kad beveik seilėtekį sukeldavo."
Sinonimai: seilių tekėjimas, hipersalivacija (medic. terminas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.