sėdū

„Sėdū“ yra senas lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis „sėdintis, nejudantis, užstrigęs vienoje vietoje“. Dažnai vartotas apie vandenį (pvz., sėdus vanduo – stovintis, nekaitinamas).

Pavyzdžiai:
1. Sėdus vanduo – netekantis, užsistovėjęs.
2. Sėdus gyvenimas – monotoniškas, be pokyčių.
3. Sėdūs darbai – rutininiai, nuobodūs.

Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Sėdū“ yra senas lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis „sėdintis, nejudantis, užstrigęs vienoje vietoje“. Dažnai vartotas apie vandenį (pvz., sėdus vanduo – stovintis, nekaitinamas). Pavyzdžiai: 1. Sėdus vanduo – netekantis, užsistovėjęs. 2. Sėdus gyvenimas – monotoniškas, be pokyčių. 3. Sėdūs darbai – rutininiai, nuobodūs. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.