sėdẽnė.
1. vieta vežime, rogėse ar mašinoje atsisėsti, pasėdas, sėdynė: Sėdẽnė kieta, pakišk šiaudų. Tą savo ryšulį kišk po sėdẽnės. Sėskias ant sėdẽnės šalip munęs. Vedu ant viena sėdenè sėdėjėv. Išsipleikė viena ant visos sėdẽnės. Dviračio sėdẽnė virsta, nepavažiuosi. Grėbelkos sėdẽnė nulūžo. Visi stori, nesutilpsma an sėdẽnės.
2. sėdimoji kėdės ar krėslo dalis: Dvi krasi lendrinėmis sėdenėmis su nutrinta jau politūra.
3. staklių pasostė: An sėdẽnės atsisėdi ir audi.
4. kėdė: Buvo patalpintos sėdenės dėl aukštų šv. bažnyčios tėvų – kardinolų.
5. ratų dugninė, įklodė.
6. užpakalis: Medinėms klumpėms išejus ant ledo, sėdẽnė ir pakaušis kenta. Uždrožk tam vaikuo par sėdẽnę! Plati, minkšta sėdẽnė – gerą duoną turì.
7. buveinė: Jie. savo sėdenę turėjo anuometinėje sostapilėje svieto. Kijeva buvo sėdenė daugio didkunigaikščių. | Smegens yra sėdenė ir organas mislijimo.
8. sėdėjimas. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.