Sėbrystė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sėbrą būseną ar elgesį, t. y. apsileidimą, nerūpestingumą, netvarką, tinginystę ar neatsakingumą. Dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme.
Pavyzdžiai:
1. Jo kambarys – gryna sėbrystė: drabužiai mėtyosi, stalas pilnas indų.
2. Vėl vėlavo į darbą – tai jau neatsargumas, o sėbrystė.
3. Užuot ruošęs egzaminą, žaidė žaidimus – grynas sėbrystės pavyzdys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.