„Sėbrinis“ – tai neoficialus, šnek. žodis, reiškiantis „susijęs su sėbrumu, sėbriškas“ (pvz., sėbrinis reiškinys = sėbriškas reiškinys). Dažnai vartojamas kalbant apie kvailą, absurdišką, nerimtą elgesį ar situaciją.
Pavyzdžiai:
1. „Tai buvo visiška sėbrinė scena – jis šoko ant stalo ir dainavo operą.“
2. „Sėbrinis pokalbis: jis kalbėjo apie gyvūnus iš kitų planetų.“
3. „Kiekvieną savaitgalį jis surengia sėbrines vakarėlius su keistais kostiumais.“
Trumpai:
Žodis kilęs iš „sėbras“ (kvailys, keistuolis) ir nusako keistumą, absurdą ar išsišokimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.