savitaka

Savitaka – tai sanskritiškas terminas, reiškiantis „turinčią savo prigimtį“ arba „savaiminį“. Filosofiniame kontekste (pvz., advaita vedantoje) jis nurodo į absoliutinę tiesą (Brahmaną), kuri egzistuoja savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų sąvokų ar sąlygų.

Pavyzdžiai:
1. Religinis/filosofinis:
„Brahmanas yra savitaka – jo egzistavimas nėra priklausomas nuo nieko kito.“
2. Kasdienis (perkeltine prasme):
„Jo pasitikėjimas savimi yra savitaka – jis kyla iš vidaus, o ne iš išorės.“

Trumpai: Savitaka – savarankiška, vidinė prigimtis ar esmė.

Įrašas
Paaiškinimas	Savitaka – tai sanskritiškas terminas, reiškiantis „turinčią savo prigimtį“ arba „savaiminį“. Filosofiniame kontekste (pvz., advaita vedantoje) jis nurodo į absoliutinę tiesą (Brahmaną), kuri egzistuoja savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų sąvokų ar sąlygų. Pavyzdžiai: 1. Religinis/filosofinis: „Brahmanas yra savitaka – jo egzistavimas nėra priklausomas nuo nieko kito.“ 2. Kasdienis (perkeltine prasme): „Jo pasitikėjimas savimi yra savitaka – jis kyla iš vidaus, o ne iš išorės.“ Trumpai: Savitaka – savarankiška, vidinė prigimtis ar esmė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.