Savidaga – tai savęs pagyrimas, puikybė, pasipūtimas savo ypatybėmis ar pasiekimais. Dažnai vartojama neigiama prasme, pabrėžiant pernelyg didelį pasididžiavimą.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje:
„Toks savidagos jausmas iš jo kalba, tarsi būtų pats gudriausias.“
„Nustok savidagauti – žmonės to nemėgsta.“
2. Literatūroje:
Klasikinis pavyzdys – Ezopo pasakėlė „Varlė ir jautis“, kur varlė, norėdama prilygti jaučiui, įsipūtė tiek, kad sprogo.
Trumpai: Savidaga – tai perteklinis pasididžiavimas savimi, dažnai su neigiamu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.