savarãdis, -ė.
1. kas savaime atsiradęs: Obelėlė savarãdė, niekas jos nesodino. Šitie viščiokai savarãdžiai, ale kad gerai auga! Krapų nesėjam – savarãdžių užtenka. Savarãdės (nedažytos) juodos vilnos.
2. savotiškas, saviškas, skirtingas, kitoks: Vaikas nei in tėvą, nei in močią nepanašus – savarãdis. Tėvas iš viso negeria ir an burną, o sūnus, bala jį žino, koks savarãdis.
3. savamokslis: Savarãdis kuliamą mašiną pasidirbo. Kalviai savarãdžiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.