Sauliagrįžis – tai laiko tarpas, kai saulė pasiekia žemiausią tašką horizonto atžvilgiu (poliarinėje arba subpoliarinėje zonoje), o paskui vėl pradeda kilti, nepasiekdama horizonto. Tai reiškia, kad saulė trumpam "sustabdo" judėjimą link nusileidimo ir "grįžta" atgal į dangų. Reiškinys būdingas arti poliarinių ratų.
Pavyzdžiai:
1. Norvegijoje (pvz., Tromsėje) gruodžio pabaigoje saulė kelias dienas neprikyla, bet po sauliagrįžio dienos pradeda ilgėti.
2. Aliaskoje (Barrow) lapkričio–sausio mėnesiais vyksta poliarinė naktis, o po sauliagrįžio saulė pamažu atsiranda virš horizonto.
3. Istorinis kontekstas: Senovės kultūrose (pvz., germanų) sauliagrįžis buvo švenčiamas kaip pergalė prieš tamsą (pvz., Yule šventė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.