Sarmatai – tai senovės iranėnų kilmės klajoklių gentys, gyvenusios stepėse tarp Vyslos ir Volgos upių (apie III a. pr. Kr. – IV a. po Kr.). Jie buvo garsūs raiteliai ir kariai, turėję didelę įtaką Rytų Europos istorijai.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinis etnonimas – gentys, kurios dalyvavo formuojantis slavų ir kitų tautų kultūroms.
2. Mitologinis kontekstas – Lenkijos ir Lietuvos bajorai (šlėkta) XVI–XVIII a. save kildino iš sarmatų, kuriant sarmatizmo ideologiją (didžiavimasis laisve, karingumu, tradicijomis).
Pavyzdžiai:
- Istorija: Sarmatai kovojo su Romos imperija, o IV a. asimiliuoti hunų ir germanų genčių.
- Kultūra: Sarmatų moterys dažnai kariavo (galimasis amazonių prototipas).
- Literatūra: Sarmatizmo idėjos atsispindi W. Szymborskorska eilėraštyje „Sarmatizmo peizažas“ arba J. Ch. Pasek memuaruose.
- Terminas dabar: Kartais vartojamas poetiškai ar ironiškai apie lenkų/lietuvių istorinį identitetą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.