Sargaliotas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis sargybinį šunį (dažniausiai kareivinėse, sienose, kalėjimuose ar panašiose patalpose). Žodis kilęs iš veiksmažodžio „sargoti“ (sergėti, saugoti).
Pavyzdžiai:
- Senovės tvirtovėse sargaliotai buvo laisvai paleidžiami naktį, kad perspėtų apie pavojų.
- Romanuose dažnai aprašomi sargaliotai, budintys prie kalėjimo vartų.
- Terminas dabar vartojamas retai, dažniau istoriniame ar literatūriniame kontekste.
Trumpiau: Sargaliotas – sargybinis šuo, saugantis objektą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.