saranytė

„Saranytė“ – tai mažybinė, švelniai poetiško atspalvio lietuvių kalbos forma nuo žodžio „sarana“ (rus. сорока), reiškianti „kėkštą“ (paukštis). Vartojama dažniausiai literatūroje, dainose ar šnekamojoje kalboje siekiant pabrėžti mažumą, mielumą ar grakštumą.

Pavyzdžiai:
1. „Tupi ant šakos maža saranytė, galvytė linksta.“ (vaizdas apie paukštelį)
2. „Skambėjo dainoje: 'Oi, saranytė, baltais sparneliais'.“ (lyrinis įvaizdis)
3. Šnekamojoje kalboje galima sakyti: „Pažiūrėk, toji saranytė kaip gražiai čirška!“ (švelnus, mielas pavadinimas kėkštai).

Trumpai: Mažybinė, poetiška kėkštos (saranos) formą, vartojama meniniame kontekste ar švelniam kreipimusi.

Įrašas
Paaiškinimas	„Saranytė“ – tai mažybinė, švelniai poetiško atspalvio lietuvių kalbos forma nuo žodžio „sarana“ (rus. сорока), reiškianti „kėkštą“ (paukštis). Vartojama dažniausiai literatūroje, dainose ar šnekamojoje kalboje siekiant pabrėžti mažumą, mielumą ar grakštumą. Pavyzdžiai: 1. „Tupi ant šakos maža saranytė, galvytė linksta.“ (vaizdas apie paukštelį) 2. „Skambėjo dainoje: 'Oi, saranytė, baltais sparneliais'.“ (lyrinis įvaizdis) 3. Šnekamojoje kalboje galima sakyti: „Pažiūrėk, toji saranytė kaip gražiai čirška!“ (švelnus, mielas pavadinimas kėkštai). Trumpai: Mažybinė, poetiška kėkštos (saranos) formą, vartojama meniniame kontekste ar švelniam kreipimusi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.