Santavorščystė – tai savybė kalbėti santūriai, glaustai, vengiant pertekliaus ir nereikalingų detalių; lakoniškumas, glaustumas.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje: „Jo ataskaita buvo santavoriška – tik faktai ir išvados.“
2. Rašte: Laiške išreiškė mintį santavore – vos keliais sakiniais.
3. Mene: Architektūroje stengiamasi apie santavorščystę – minimalios formos, grynos linijos.
4. Kasdienybėje: Atsakymas į klausimą buvo santavoriškas: „Taip. Rytoj.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.