Santautis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sutapimą, atsitiktinį sutikimą (ypač netikėtą ar retą). Dažnai vartojamas apibūdinti atsitiktiniam žmonių susitikimui ar situacijai, kai kažkas sutampa be išankstinio planavimo.
Pavyzdžiai:
1. Koks santautis! Tuoj pat sutikau draugą, kurio nebučiau matęs metai.
2. Jų pažintis buvo grynas santautis – abu atvyko į tą pačią konferenciją atsitiktinai.
3. Per kelionę įsivaizdavau ramybę, bet dėl santačio teko dalintis kambariu su triukšminga grupe.
Trumpai:
Santautis = atsitiktinis sutikimas/sutapimas, dažnai netikėtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.