Sambarvė – tai stichiškai nesurūšiuotas eilėraštis, kurio eilutės skirtingo skiemens skaičiaus, bet turi vienodą kirčiavimą ir rimą.
Pavyzdys (iš Maironio „Jaunoji Lietuva“):
Ar girdi, broli, kaip ūžia
Vilniaus gilios pilys?
Ar girdi, kaip rauda
Nerimdama Vilnia?
Trumpai:
- Forma: laisvos struktūros, bet ritmiškas.
- Panaudojimas: dažna lietuvių romantizmo ir tautinio atgimimo poezijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.