Sakračiukas – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio sakras (šnek. „šventikas, pamaldus žmogus“), dažnai vartojama ironiškai ar šmaikščiai apie pernelyg pamaldų, veidmainį ar perdėm religingą asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Seni, nereikia būti tokiu sakračiuku – ir bažnyčioje nepasirodai, ir visus pamokslauti mėgsti.
2. Kaimynė tokia sakračiukė, bet apie kitus plepa blogiausiai.
3. Nustok veikt kaip sakračiukas, žinai pats, kad nesate šventas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.