sabalius

„Sabalius“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, nemandagų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Turi neigiamą atspalvį, panašus į „beprotis“, „ištvirkėlis“, „išdykėlis“.

Pavyzdžiai:
1. Nusišnekant: „Nustok bėgioti po namus, sabali!“ (t.y. „Nustok elgtis kvailai“).
2. Apibūdinant: „Jis mokykloj buvo tikras sabalius – visada mušdavosi ir nieko neklausydavo.“
3. Švelniau pašaipiai: „O tu, sabaliuk, vėl išsitiesei kelnes?“ (tariant vaikui).

Pastaba: Žodis yra šnekamasis, neretai emocingas, vartojamas šeimoje ar bendraamžių rate. Knyginiame ar oficialiame kontekste nenaudojamas.

• Pavardės: Sabalius

Įrašas
Paaiškinimas	„Sabalius“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, nemandagų žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų). Turi neigiamą atspalvį, panašus į „beprotis“, „ištvirkėlis“, „išdykėlis“. Pavyzdžiai: 1. Nusišnekant: „Nustok bėgioti po namus, sabali!“ (t.y. „Nustok elgtis kvailai“). 2. Apibūdinant: „Jis mokykloj buvo tikras sabalius – visada mušdavosi ir nieko neklausydavo.“ 3. Švelniau pašaipiai: „O tu, sabaliuk, vėl išsitiesei kelnes?“ (tariant vaikui). Pastaba: Žodis yra šnekamasis, neretai emocingas, vartojamas šeimoje ar bendraamžių rate. Knyginiame ar oficialiame kontekste nenaudojamas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.