rūstinimas

Rūstinimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis susirūstinimą, pyktį, nepasitenkinimą rodymą (dažniausiai žodžiais ar veido išraiška).

Pagrindinė reikšmė:
Reikšti nepasitenkinimą, pyktį, erzintis.

Pavyzdžiai:
1. Mama rūstinosi, kai vaikai sugriovė tvarkingą kambarį.
2. Nesirūstink dėl smulkmenų – tai neverta nervų.
3. Dėstytojas rūstinosi, kad studentai neatsidavė pasiruošimui.
4. Ji susirūstino, kai sužinojo apie vėlavimą.

Sinonimai: pykti, siūlytis, erzintis, niurnėti.
Pastaba: Dažnai vartojamas ir su priešdėliais (su-, ne-), pvz., susirūstinti, nesirūstink.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'rustinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Rūstinimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis susirūstinimą, pyktį, nepasitenkinimą rodymą (dažniausiai žodžiais ar veido išraiška). Pagrindinė reikšmė: Reikšti nepasitenkinimą, pyktį, erzintis. Pavyzdžiai: 1. Mama rūstinosi, kai vaikai sugriovė tvarkingą kambarį. 2. Nesirūstink dėl smulkmenų – tai neverta nervų. 3. Dėstytojas rūstinosi, kad studentai neatsidavė pasiruošimui. 4. Ji susirūstino, kai sužinojo apie vėlavimą. Sinonimai: pykti, siūlytis, erzintis, niurnėti. Pastaba: Dažnai vartojamas ir su priešdėliais (su-, ne-), pvz., susirūstinti, nesirūstink.