rusinimas

Rusinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis priverstinę ar sistemingą rusų kalbos, kultūros ar identiteto sklaidą (dažniausiai okupuotose ar prijungtose teritorijose).

Pagrindinės prasmės:
1. Kalbos ir kultūros įsisavinimas – pvz., rusiškos mokyklos įvedimas vietoj vietinių.
2. Asimiliacija – pakeisti vietinę tapatybę rusiška.

Istoriniai pavyzdžiai Lietuvoje:
- TSRS okupacija (nuo 1940 m.):
– Lietuviškos mokyklos pertvarkytos į dvikalbes ar rusiškas.
– Rusiška propaganda, spauda, kultūra skleista masiniu mastu.
– Rusų kalba tapo privaloma valstybine kalba.
- Rusifikavimas carinėje Rusijoje (XIX a.):
– Spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis (1864–1904).
– Rusų kalbos mokymas privalomas mokyklose.

Šiuolaikinis kontekstas:
Terminas kartais vartojamas apibūdinti Rusijos politiką regionuose (pvz., Ukrainos okupuotose teritorijose), kur skatinama rusų kalba ir kultūra, o vietinė tapatybė slopinama.

Įrašas
Paaiškinimas	Rusinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis priverstinę ar sistemingą rusų kalbos, kultūros ar identiteto sklaidą (dažniausiai okupuotose ar prijungtose teritorijose). Pagrindinės prasmės: 1. Kalbos ir kultūros įsisavinimas – pvz., rusiškos mokyklos įvedimas vietoj vietinių. 2. Asimiliacija – pakeisti vietinę tapatybę rusiška. Istoriniai pavyzdžiai Lietuvoje: - TSRS okupacija (nuo 1940 m.): – Lietuviškos mokyklos pertvarkytos į dvikalbes ar rusiškas. – Rusiška propaganda, spauda, kultūra skleista masiniu mastu. – Rusų kalba tapo privaloma valstybine kalba. - Rusifikavimas carinėje Rusijoje (XIX a.): – Spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis (1864–1904). – Rusų kalbos mokymas privalomas mokyklose. Šiuolaikinis kontekstas: Terminas kartais vartojamas apibūdinti Rusijos politiką regionuose (pvz., Ukrainos okupuotose teritorijose), kur skatinama rusų kalba ir kultūra, o vietinė tapatybė slopinama.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.