Rurėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švilpimą, cypimą (pvz., vėjo, kulkos skrydžio metu) arba ūžimą, dūžiantį garsą (kaip išleidžiamo garo, oro).
Pavyzdžiai:
1. Vėjo rurėjimas kamščiuose.
2. Kulkos rurėjimas virš galvos.
3. Garo rurėjimas vamzdyje.
4. Rurėjo vamzdžiais oras.
Trumpai: tai aštrus, ūžiantis garsas, dažniausiai susijęs su oro, garo ar greitai judančio objekto judėjimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.