ruošnus

„Ruošnus“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išradingas, sumanus, įgudęs, miklus“. Dažniausiai vartotas apie žmogų, kuris moka greitai ir išmaniai įveikti sunkumus.

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo ruošnus amatininkas – bet kurią gedusią prietaisą sutaisydavo per akimirką.
2. Ruošnus žvejys net iš paprasčiausių daiktų moka pasigaminti įrankius.
3. Senovėje ruošnūs žmonės statydavo namus be modernių įrankių.

Sinonimai: išradingas, sumanus, miklus, įgudęs.

Įrašas
Paaiškinimas	„Ruošnus“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išradingas, sumanus, įgudęs, miklus“. Dažniausiai vartotas apie žmogų, kuris moka greitai ir išmaniai įveikti sunkumus. Pavyzdžiai: 1. Jis buvo ruošnus amatininkas – bet kurią gedusią prietaisą sutaisydavo per akimirką. 2. Ruošnus žvejys net iš paprasčiausių daiktų moka pasigaminti įrankius. 3. Senovėje ruošnūs žmonės statydavo namus be modernių įrankių. Sinonimai: išradingas, sumanus, miklus, įgudęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.