.
rūmė̃. rū̃mė. rūmas: Kur čia tau sueis (sutilps) tiek žmonių, kad ta rūmė̃ maža. Eik, padaryk rū̃mę daržinė [je],
juk reiks dobilus vežt. Užteks visiems čia rū̃mės. O, čia daug rūmės! Kadangi rūmės buvo gryčioj maža, tai vieni pirma valgydavo, kiti paskiau. Klojime nebėra rū̃mės vežimams. Rūmė tarp numo, trobos ir klėties buvo dailiais žiogriais užtverta, kurioje žėlė veja ir vadinos kiemu. Skabytojai [apynių] susėda į rinkį arba, jei yra rūmės, į dvi rindi. Retai kuomet teįsigavo į tokią rūmę, kurioje šimtas tūkstančių jotės būt susirėmusi su antru šimtu tūkstančių neprietelių. Auga [kiminai] pelkėse [v] andeningose ir žemdagingose, kuokštais dažkart visą rūmę užpletančiais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.