rūkuliuoti

Rūkuliuoti – tai lietuvių kalbos žargonas, reiškiantis ilgai ir nuobodžiai kalbėti, plepėti, nerūpestingai šnekėti (dažnai apie niekus). Kilęs iš žodžio „rūkti“ (rūkyti), asocijuojamas su ilgu, lėtu pokalbiu, panašiu į rūkymo ritmą.

Pavyzdžiai:
1. Seniai nemačiau draugo, tai visą vakarą tiesiog rūkuliavome prie kavos.
2. Nustok rūkuliuoti apie orą – turime svarbesnių dalykų!
3. Jie telefonu rūkuliavo valandų valandas.

Pastaba: Žodis vartojamas neformaliai, dažniausiai šnekamojoje kalboje ar pokalbiuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Rūkuliuoti – tai lietuvių kalbos žargonas, reiškiantis ilgai ir nuobodžiai kalbėti, plepėti, nerūpestingai šnekėti (dažnai apie niekus). Kilęs iš žodžio „rūkti“ (rūkyti), asocijuojamas su ilgu, lėtu pokalbiu, panašiu į rūkymo ritmą. Pavyzdžiai: 1. Seniai nemačiau draugo, tai visą vakarą tiesiog rūkuliavome prie kavos. 2. Nustok rūkuliuoti apie orą – turime svarbesnių dalykų! 3. Jie telefonu rūkuliavo valandų valandas. Pastaba: Žodis vartojamas neformaliai, dažniausiai šnekamojoje kalboje ar pokalbiuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.