Rukšmūžė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai seną, sudiluvusį, bevertę knygą ar rankraštį.
Pavyzdžiai:
1. Senelio palėpėje radau apsinešusią rukšmūžę – išvirtę lapai, išblukę rašmenys.
2. Bibliotekos archyve saugomos kelios rukšmūžės, kurias jau niekas neskaitys.
3. Tai ne knyga, o rukšmūžė – paliesi, ir lapai griūna.
Sinonimai: senmūšė, dilgėlė, bevertė knyga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.