replė

Replė – tai kirčiuojama galūnė, paprastai -ė, kuri įgauna kirčio kirtį ir gali keisti žodžio reikšmę arba dalį kalbos. Dažniausiai vartojama veiksmažodžiuose, pavyzdžiui, norint išreikšti dažną, įprastą veiksmą arba švelnesnį liepiamąjį toną.

Pavyzdžiai:
- Eik (paprastas liepiamasis) → Eik-ė (švelnesnis, kviečiamasis: Eikė pasivaikščioti)
- Dirbk (liepiamasis) → Dirbk-ė (linkimas arba įprotinis veiksmas: Jis vis dirbė ir dirbė)
- Skait-ė (dažnas veiksmas: Vaikas vis skaitė tas pačias knygas)

Trumpai: replė padeda perteikti dažnumą, įprotį arba švelnų liepiamąjį toną.

Įrašas
Paaiškinimas	Replė – tai kirčiuojama galūnė, paprastai -ė, kuri įgauna kirčio kirtį ir gali keisti žodžio reikšmę arba dalį kalbos. Dažniausiai vartojama veiksmažodžiuose, pavyzdžiui, norint išreikšti dažną, įprastą veiksmą arba švelnesnį liepiamąjį toną. Pavyzdžiai: - Eik (paprastas liepiamasis) → Eik-ė (švelnesnis, kviečiamasis: Eikė pasivaikščioti) - Dirbk (liepiamasis) → Dirbk-ė (linkimas arba įprotinis veiksmas: Jis vis dirbė ir dirbė) - Skait-ė (dažnas veiksmas: Vaikas vis skaitė tas pačias knygas) Trumpai: replė padeda perteikti dažnumą, įprotį arba švelnų liepiamąjį toną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.