.
rėdyklà.
1. drabužis, apdaras: Idant motė mėgtų vyrui savo, rėdosi rėdyklomis brangiomis. Rėdykla galvos. pakinktai: Rėdyklos žirgo.
2. papuošalas: Kaktinė rėdykla, raištis brangus kaktos. Brangios rėdyklos. Gražybė, rėdyklos. Mergaitės apsitaisiusios išeiginiais rūbais, su kaktine rėdykla, ženklinančia išmintį. Per tas rėdyklas gal išsimanyt tūlos dovanos prigimtos: išmonia didė, mokslas, graži iškalba. | Supinkis (susipink) rėdyklas (kasas) .
3. valdyba: Draugijos rėdykla nutarė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.