raukỹlas.
1. klostė, paraukimas: Būdavo, andaroką pasisiuvi keturių palų, aplinkui raukỹlai. Su raukỹlais sijonas gražesnis, nors ir brangiau kainuos. Pasisiuvo suknelę su raukỹlais. Man marškinius siūk, kad kaunierius būtų be raukỹlų. Sijonai ilgūs su diržais, raukyliùkai suraukta. Ana nešioja andaroką su vienu raukylu. Pridirbta raukỹlų kai bobos kelnės. Seniau moterim ar mergaitėm labai drausdavo, kai graudžia, atsikasot andaroką, abe tada velnias tuose raukyluose paskavoja.
2. susiraukšlėjimas, raukšlė: Nugaroj raukỹlų pilna. Gerai pasiūtuos kalniuos raukỹlų nėra. Ar nedideli tavo batai: raukỹlai daros.
3. (veido) raukšlė: Kad te jau raukỹlų raukỹlai toj burna. Mergautum da ir dabar, ale gi pilna kakta raukỹlų. Jau jos burna raukỹlų suraukyta, kas ją ims be pasogos. Pamačiau, ką raukylų jau daug an kaktos. Ale neturi raukỹlų kaktoj! Nei raukỹlų burnoj, nieko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.