Rašytpalaikis – tai istorinis terminas, reiškiantis asmenį, kuris mokėjo rašyti ir skaityti, dažniausiai bažnyčios tarnautojas (kunigas, vienuolis), taip pat raštininkas ar sekretorius feodalinėje Lietuvoje.
Pavyzdžiai:
- Kunigas, vedęs metrikų knygas.
- Vienuolis, perrašinėjęs rankraščius.
- Didiko dvaro raštininkas, sudaręs dokumentus.
- Miesto raštininkas, fiksuojęs įsakymus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.