raščius

Raščius – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „raštą, dokumentą, įrašą“ arba „rašymo įrankį“ (pvz., plunksną). Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Raštas, dokumentas – pvz., sutartis, įrašas.
2. Rašymo priemonė – pvz., plunksna, pieštukas.

Pavyzdžiai iš senųjų tekstų:
- „Senovės raščiuose minima...“ (senuose dokumentuose minimas).
- „Paėmė raščią ir parašė.“ (paėmė rašymo įrankį).

Dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas istoriniuose kontekstuose ar tarmėse.

• Pavardės: Raščius

Įrašas
Paaiškinimas	Raščius – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „raštą, dokumentą, įrašą“ arba „rašymo įrankį“ (pvz., plunksną). Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas. Pagrindinės reikšmės: 1. Raštas, dokumentas – pvz., sutartis, įrašas. 2. Rašymo priemonė – pvz., plunksna, pieštukas. Pavyzdžiai iš senųjų tekstų: - „Senovės raščiuose minima...“ (senuose dokumentuose minimas). - „Paėmė raščią ir parašė.“ (paėmė rašymo įrankį). Dabar retai vartojamas, dažniau sutinkamas istoriniuose kontekstuose ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.