„Rankiotė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis rankių darbą, fizinį darbą arba įgūdžius, kuriuos įgyjama praktiškai (ne iš knygų). Dažnai naudojamas norint pabrėžti, kad kažkas atlikta rankomis, paprastai reikalaujant pastangų ar įgūdžių.
Pavyzdžiai:
1. Šiame amate reikia daug rankiotės – viską tenka daryti rankomis.
2. Jis išmoko remontuoti automobilius tik per rankiotę, be jokių kursų.
3. Senelis visą gyvenimą užsiėmė rankiote – dirbo daržininkystę ir medžio drožybą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.