"Randuočius" – tai daiktavardis, kilęs iš veiksmažodžio "rasti" (surasti). Reiškia radinius, rastus daiktus (pvz., senovinius, vertingus ar įdomius objektus, kuriuos kažkas atsitiktinai rado).
Pavyzdžiai:
1. Archeologai kasinėjimų metu atrado senovinius randuočius.
2. Jūros pakrantėje vaikai surinko įvairių randuočių: jūros kriauklių ir akmenėlių.
3. Senelio palėpėje buvo saugomi jo jaunystės randuočiai – monetos ir atminimo daiktai.
Trumpai: Tai rasti (dažnai atsitiktinai) ir saugomi daiktai, turintys vertę ar prisiminimų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.