pypka

pypkà. pýpka. pipkà.

1. pypkė 1: Vidmantui net pypka iš nasrų iškrito. Važiuodamas su degančia pypka, užmigo. Pipkà didelė, daug tabokos tau reiks. Arielkos gerti, nė pypkos rūkyti neleido. Trošku tuojau nū pýpkos munie. Pỹpkai rakti virbalas. Pašėlęs buvo pýpkos smirdėjimas! Pypkas užsidegę smilkė. Geriau arielką gerk, bet pypkos nekūrenk. Vieno [je] ranko [je] vyrą vesi, antro [je] ranko [je] pypką neši – verksi, sesaite! O kiek to šieno gauni – į pỹpką sukištumi (labai mažai) ! Vaikis su pypka, mergė su šimtu. Pypka rūksta, nieko netrūksta. Šimtas senelių iš vienos pypkos kūrija. Senas senelis, atsisėdęs an kalno, pỹpką rūko. Trumpas drūktas vokytukas ant aukšto kalno pypką rūko. (tabako) kiekis, telpantis pypkės galvutėje: Pamislijęs davė jam pypką tabokos.

2. Eik, pypkà, ko čia nėkus tauški!
kaip iš pỹpkos (ką daryti) labai greitai: Apveizėjo, ka ne ta, ka ans ejo kaip iš pỹpkos lauk!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pypka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x