Putras (lot. putris – 'puvęs, supuvęs') – senovės Romos teisės terminas, reiškiantis įpėdinį, kuris paveldėjo turtą tik išvaizdai, nes turtas buvo apkrautas didelėmis skolomis (dažniausiai po tėvo).
Tai reiškė, kad paveldėto turtas praktiškai neturėjo vertės, nes skolos viršijo jo vertę.
Pavyzdys:
Jei sūnus paveldėjo 1000 auksinų vertės turtą, bet kartu ir 1500 auksinų skolą, jis buvo putras – paveldėjęs tik formaliai, o realiai turėjo daugiau nuostolių nei naudos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.