pūtauti

pūt|auti, pūtauja, pūtavo tarm.
1. sunkiai dūsauti, alsuoti: Jis sušilęs, apilsęs pūtavo.
2. pūsti, pūsčioti: Vėjelis pūtavo, rugeliai ūžavo (d.).
3. prk. visko pertekusiam gyventi, ūžauti: Gera jam pūtauti,
kai yra iš ko. pūtavimas pūt|uoti, pūtuoja, pūtavo
1. sunkiai kvėpuoti, alsuoti: Arklys įšilęs pūtuoja. Ligonis vos pūtuoja. Atvilko pūtuodamas.
2. pamažu pūsti: Vėjelis pūtuoja.
3. sunkiai eiti: Vos pūtuoja per
pusnis. pūtavimas.

Įrašas
Paaiškinimas	pūt|auti, pūtauja, pūtavo tarm. 1. sunkiai dūsauti, alsuoti: Jis sušilęs, apilsęs pūtavo. 2. pūsti, pūsčioti: Vėjelis pūtavo, rugeliai ūžavo (d.). 3. prk. visko pertekusiam gyventi, ūžauti: Gera jam pūtauti, kai yra iš ko. pūtavimas pūt|uoti, pūtuoja, pūtavo 1. sunkiai kvėpuoti, alsuoti: Arklys įšilęs pūtuoja. Ligonis vos pūtuoja. Atvilko pūtuodamas. 2. pamažu pūsti: Vėjelis pūtuoja. 3. sunkiai eiti: Vos pūtuoja per pusnis. pūtavimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.