Pustėjimas – tai veiksmažodis, reiškiantis tampant tuščiam, nykstant, prarandant gyvybę / turinį. Dažniausiai vartojamas apie gamtą, vietoves ar erdves.
Pagrindinės reikšmės:
1. Virsti dykra, nykti (apie vietoves, kraštus).
Pavyzdys: „Kaimas pustėja – jaunima išvažiavo, liko tik seniai.“
2. Tapti tuščiam, prarasti gyvybingumą (apie erdves, gatves).
Pavyzdys: „Miesto centras vakare pustėja.“
3. Perdeti, išpūsti (šnek., retai) – pvz., „pustėti istorijas“.
Dažniausiai vartojamas apie gyvenvietes, kraštus, kurie netenka gyventojų ar gyvumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.