„Pūstadubis“ – tai lietuvių liaudies kalboje vartojamas žodis, reiškiantis išpūtusį, tuščiai didžiuojantį žmogų (dažnai su neigiama atspalviu, panašus į „pasipūtėlis“, „puikūnas“).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Nesiklausyk jo – jis tik pūstadubis, kalba tarsi viską žinotų.“
2. Apibūdinant:
„Iš jo pasakojimų paaiškėjo, kad jis buvo paprastas pūstadubis.“
3. Patarlėse/posakiuose:
„Pūstadubis kalba, protingas žmogus kalba ir daro.“
Trumpai: Tai žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus, kuris save per daug įvertina ar tuščiai puikuojasi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.