pusstiebis
"Pusstiebis" yra neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis pusiau tiesioginę kalbą – pereinamąją formą tarp tiesioginės ir netiesioginės kalbos. Tai konstrukcija, kurioje išlaikomas tiesioginės kalbos stilius (pvz., žodžių tvarka, įvardžiai, linksniai), bet ji įterpiama į pasakojimo sakinį be kabučių ar dvitaškio.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė kalba:
Jis tarė: "Aš einu namo."
Pusstiebis:
Jis tarė, aš einu namo.
2. Tiesioginė kalba:
Ji klausė: "Ar tu ją matei?"
Pusstiebis:
Ji klausė, ar tu ją matei?
3. Pusstiebis tekste:
Mama sušuko, eik tu čionai! (Vietoj: Mama sušuko: "Eik tu čionai!")
Trumpai:
Tai kalbinė forma, kurioje kalbėtojo žodžiai perteikiami be kabučių, bet išlaikant jų originalų stilių. Dažna literatūroje, kad paryškintų veikėjo intonaciją ar emocijas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.