Puspėdinis – asmuo, augintas kartu su šeimos vaikais, bet neturintis su jais kraujo giminystės (pvz., našlaičio arba vaiko iš ankstesnės santuokos priėmimas į šeimą). Tai istorinis terminas, dažniausiai vartotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu.
Pavyzdžiai:
1. Senuose dokumentuose minimas puspėdinis – vaikas, kurį dvarininkas priėmė ir augino kaip savą, nors jis nebuvo gimęs jo šeimoje.
2. Jei našlys vedė antrą kartą ir priėmė žmonos vaikus iš pirmos santuokos, jie jam taptų puspėdiniais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.